Äīįąāčņü ńāīé šåōåšąņ
Ńī÷čķåķč’
Šåōåšąņū
Źšąņźčå čēėīęåķč’
Ēķą÷åķčå źīģåäčč "Ćīšå īņ óģą".
Ńåćīäķ’ óņšīģ ļåšåńģąņščāąė ńīäåšęąķčå čķņåšķåņ, č āäšóć ź ńāīåģó óäčāėåķčž ēąģåņčė īņėč÷ķūé...
 Alexeytaw 2018-01-17
Ēķą÷åķčå źīģåäčč "Ćīšå īņ óģą".
Ļīė÷ąńą ąķąėčēčšīāąė źīķņåķņ čķåņą, č ź ńāīåģó óäčāėåķčž óāčäåė źšóņīé ńąéņ. Āīņ ńńūėźą:...
 Pavelneego 2018-01-17
Ēķą÷åķčå źīģåäčč "Ćīšå īņ óģą".
Öåėūé äåķü čēó÷ąė ńīäåšęčģīå ńåņč, č ķåīęčäąķķī ź ńāīåģó óäčāėåķčž īņźšūė ļīó÷čņåėüķūé āåįńąéņ....
 Egordycle 2018-01-17
Ēķą÷åķčå źīģåäčč "Ćīšå īņ óģą".
Ōīņī äšóēåé - āäšóć ļšąāčėüķī čńļīėķ’ņüŅšåņčé, ēąäķčé ļåéēąę ćšóļļ. Čńźėž÷ą’ ņīćī, ķå ńņīčņ ļóņąņü...
 Michaelneele 2018-01-17
Ó÷åņ ēąņšąņ āńļīģīćąņåėüķūõ ļšīčēāīäńņā ā ń/õ ļšåäļšč’ņč’õ
ļščźīėüķūå ōóņįīėźč īļņīģ ēąźąēąņü!
Ķąųč ņīāąšū: īäåęäą, ōóņįīėźč, ģąéźč, ņīėńņīāźč, ńāčņųīņū,...
 Traceee 2018-01-17
 
 

Żźīķīģčźą  -  Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Šąēäåė: Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī

Informacinių inovacijų įdiegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)
Vilnius, 1998
Turinys:
Anotacijos (lietuvių ir anglų kalbomis) 3
1. Įvadas 5
2. Inovacijų reikšmė 6
3. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu. Tendencijos Europos Sąjungoje 7
4. Inovacinių technologijų programa ESPRIT 12
5. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos 16
6. Ivados 22
7. Literatūros sąrašas 23
8. Priedai 24
Anotacija
Kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacinių inovacijų analizė, apibrėžimas, jų vieta kitų inovacijų tarpe. Išnagrinėtos bendros tendencijos Europoje informacinių inovacijų vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrečios programos apžvalga su prioritetinėmis sritimis ir konkrečiu jų finansavimo planu. Apžvelgiant tendencijas Europoje buvo stengiamasi akcentuoti tai, kas gali būti labiausiai aktualu Lietuvai. Žinia, kad ne visos Europoje sprendžiamos problemos jau atėjo iki mūsų. O kai kurios, kurias mes sprendžiame dabar, Europoje buvo išspręstos jau anksčiau. Dėl šios priežasties kursiniame darbe taip plačiai aptarti Europos Sąjungos institucijų darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrinėti šiuo metu vykstančias inovacijas vienoje iš informacinių inovacijų sričių (kaip standartinės) Lietuvoje.
Summary
The purpose of this work was to review aspects of implementing information innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their place among other innovations. Common tendencies in implementing Europes information innovations are listed in this work too. Here youll find short review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to most actual of them for Lithuania. Its known that not all problems, actual for EU, are important for us too (they didnt come yet). And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made attempt to review current Lithuanias innovations problems in small group of information innovations (this small group was taken for example as common).
I. Įvadas
Prieš pradedant nagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo strategiją ir taktiką reiktų apsibrėžti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jų tarpe priklauso informacinės inovacijos, ką vadiname informacinėmis inovacijomis.
Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų apibrėžimus, vieni jų konkretesni, kiti - labai abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos suprantamos kaip naujų, iki tol nebuvusių dalykų išradimas ir įdiegimas. Iki šiol ginčijamasi inovacijos turėtų būti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, įrenginys ir pan.) ar kaip naujų dalykų įdiegimo procesas. Šiame darbe inovacijos (konkrečiai - informacinės inovacijos) bus traktuojamos kaip jau žinomas, išrastas, turimas rezultatas - ir didžiausias dėmesys skiriamas šių inovacijų pritaikymo būdams ir problemoms aptarti.
Informacinėms inovacijoms kitų inovacijų tarpe pastaruoju metu tenka vis didesnis dėmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iš sparčiausiai besivystančių sričių. Kaip informacinės inovacijos šiame darbe bus suprantamos visos inovacijos, skirtos duomenų perdavimo ir apdorojimo efektyvumui pagerinti. Į šių inovacijų tarpą patenka visa didžiulė kompiuterinės technikos grupė, taip pat nemaža dalis elektronikos srityje sukuriamų gaminių. Informacinės inovacijos priklauso techninių-technologinių inovacijų grupei. Tai didžiausią praktinę reikšmę turinčių ir labiausiai paplitusių inovacijų grupė. Tai grupė, kuriai priklausančios inovacijos, yra labiausiai apčiuopiamos ir būtent šiai grupei sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, šiai grupei inovacijų skiriamos didžiausios įvairių fondų lėšos.
II. Inovacijų reikšmė
Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas maža kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas, leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia inovacija neša savyje tokias teigamas pasekmes:
leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija ir didėja jų patirtis;
bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau užslėptos, problemos);
inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs inovacijų kūrėjai;
sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose (pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse;
Atkreipkite dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.
Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius privalumus:
atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau matomą ekonominę naudą;
gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir įsitvirtinti rinkoje;
inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl ko išlošia galutinis vartotojas;
paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų paiešką ir diegimą ir pan.
Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti, tačiau iš kitos pusės iškyla labai nemažas pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu - prasideda aklas inovacinių sistemų kopijavimas, neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas beveik visiškai panaikina aukščiau išvardintus praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.
III. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu. Tendencijos Europos Sąjungoje
1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija priėmė Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The First Action Plan for Innovation in Europe)
[3]. Šis svarbus strateginis dokumentas pateikė bendrąją schemą inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties prioritetinėmis priemonėmis, kurių turi imtis Europos Komisija kaip vykdomasis Europos Sjungos organas.
Kodėl Lietuvai svarbios šio nedidelio leidinio idėjos ir kuo jis gali būti mums naudingasLietuva, žengdama į Vakarų Europą, susiduria ir susidurs su tomis pačiomis politinio, ūkinio, intelektinio ir kultūrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas iš dalykų, jaudinančių Europos politikos ir ekonomikos plėtros ideologus, yra inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje stoka. Žmonės, gavę mandatą vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sąjungos ūkį ir mokslą, yra sunerimę, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindinių konkurentų Jungtinių Valstijų ir Japonijos kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypač šis atotrūkis ryškiai matyti informacinių inovacijų srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir Japonija). Paradoksalu, jog Europa, išlaikydama šimtametes universitetines tradicijas, mokslinių pasiekimų požiūriu būdama tarp lyderių, kai kuriose srityse aiškiai pirmaudama, komercinio įgyvendinimo sferoje praranda pozicijas.
Priežasčių esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie 2,7% BVP. Kitos svarbios kliūtys inovacijoms Europoje: menka mokslo orientacija į pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema, nepakankamas mokslininkų ir inžinierių mobilumas, nelankstus finansavimas bei mokesčiai, nepalanki teisinė aplinka. Tai vis duomenys iš Pirmojo veiksmų plano pirmtakės Žaliosios inovacijų knygos (Green Paper on Innovation) [1], kurią pateikė Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson. Žaliojoje inovacijų knygoje iškeltos tikrai aktualios problemos, ir tai liudijo vėliau sekę gausūs aukšto lygio debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. Įvairių nuomonių jūroje vieningai skambėjo balsai, kad inovacinio požiūrio deficitas yra reali Europos Sąjungai iškilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tarpvalstybinių susitarimų būtinybę, akcentuota nacionalinė įvairovė bei skirtinga regionų situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriančios naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sąlygų pagerinimas, taigi ir socialinių problemų sprendimas.
Žaliosios inovacijų knygos įžvelgtas ir iškeltas problemas Pirmasis veiksmų planas paverčia strateginiais veiksmais. Dokumento struktūra labai aiški tris prioritetų grupes atitinka trys veiksmų kryptys:
inovacijų kultūros skatinimas;
inovacijoms palankios aplinkos sukūrimas;
mokslo orientavimas į inovacijas.
Siūlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis nacionaliniu ir tarptautiniu, t. y. Europos Sąjungos lygmeniu. Aukštesnįjį lygmenį turėtų įgyvendinti Europos Komisija.
Inovacijos yra minties būsena, reikalaujanti kūrybiškumo, plataus akiračio, verslo dvasios, drąsos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis mąstymas yra dalis bendro kultūros lygio, kurio plėtra, savo ruožtu, daug priklauso nuo švietimo ir suaugusiųjų mokymo. Tai visų pirma yra vyriausybinio lygio rūpestis. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų orientuoti į inovacinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą. Viena iš Europos iniciatyvų šia linkme yra Mokymas informacinėje visuomenėje, sudaranti galimybes pasinaudoti naujausių technologijų galimybėmis žinių perdavimo procesui gerinti. Nuolatinis švietimas reikalingas ir pramonei, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iš kliūčių smulkiosioms inovacinėms įmonėms yra žinių stoka ir informacijos brangumas.
Reikia kurti visuomenės remiamą inovacijų skatinimo bei technologijų perdavimo infrastruktūrą, į šį procesą įtraukiant ir pramonę, kuriai inovacijų kūrimas ir įgyvendinimas tampa gyvybiškai svarbiu, norint užtikrinti produkcijos konkurentingumą. Poreikis tarpregioniniam bendradarbiavimui ir aukštas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama inovacijų kultūros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.
Inovacijoms reikia ruošti dirvą. Nauji mokslo ir pramonės santykiai formuojami ne tuščioje vietoje, o jau nusistovėjusioje teisinėje, administracinėje ir fiskalinėje aplinkoje. Svarbiausi teisinės sistemos darbai Europos Sąjungoje patentinės ir kitų pramoninės nuosavybės teisės rūšių harmonizavimas. Tai aktualu ne tik kūrėjui, bet ir intelektinės nuosavybės pirkėjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti išradimą teisinių dokumentų siena. Ir šios procedūros turi būti pakankamai paprastos bei pigios.
Inovacijų įgyvendinimas neretai yra susijęs su didesne nei įprasta verslo rizika, todėl kapitalas ne visada noriai suka į inovacines įmones. Europos Sąjungos valstybės turėtų pasirūpinti sukurti paskolų, garantijų, draudimo sistemą, kuri skatintų rizikos kapitalo panaudojimą naujoms technologijoms bei paslaugoms kurti. Pirmojo veiksmų plano autorių nuomone, į rizikos kapitalo sferą verta kreipti draudimo ir pensijų fondus. Ypač reikėtų skatinti tarptautinio kapitalo panaudojimą rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias sąlygas. Vienas iš tokio patrauklumo būdų galėtų būti rizikos pasidalinimas tarp privačių investuotojų ir valstybės. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencialūs investuotojai galėtų gauti daugiau informacijos apie naujausių technologijų perspektyvumą, rinkos prognozes, nes kol kas viena iš rezervuoto rizikos kapitalo požiūrių priežasčių informacijos stoka.
Mokslo finansavimas vien iš valstybės saujos yra nepakankamai efektyvus, todėl tiesioginių pramonės ir mokslo ryšių skatinimas bei rėmimas teikia plačias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypač finansines sąlygas įmonėms, investuojančioms į naujų techologijų kūrimą ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir finansinių galimybių disbalansas rykiai ikyla, kalbant apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mažas įmones, kurias sudaro išeiviai iš universitetų. Turėdami stiprų intelektinį potencialą bei naujausias mokslų žinias, jie stokoja lėšų idėjoms įgyvendinti, o sustiprėjus finansiškai, tampa aktualiais tvirti ryšiai su buvusia mokslo įstaiga, nes išsineštosios žinios greitai pasensta. Valstybės parama mokslo ir technikos parkams (kaip vienai iš verslo inkubavimo formų) padidintų tokiame mikrosociume susibūrusių įmonių išgyvenimo galimybes. Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijų paramos infrastruktūros kūrimą bei plėtrą
Inovacijų paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION, EUREKA,
COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.
Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama linkme.
Ir Žaliosios knygos, ir Pirmojo veiksmų plano bendras vardiklis yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei, inovacijos yra:
sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir praplėtimas;
naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;
vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.
Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų. Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų, ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu. Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių mirtingumas nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei panašių įmonių, įkurtų laukinės rinkos sąlygomis.
Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.
Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir dabar.
Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar prieš porą metų žodžiai mokslo komercializavimas tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.
Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu palengvins šiandien labai aktualios problemos finansavimo sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės poreikius ir jos plėtros uždavinius.
Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės, administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas, teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai, kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.
Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų, technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. Pirmasis veiksmų planas turėtų tapti kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.
IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT) programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP) projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III, European Commission).
Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms, siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos pramonėje.
Kaip veikia ESPRITESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos Ketvirtosios
bendrosios programos, kuri prasidėjo 1994-aisiais ir tęsis iki 1998 metų, tikslinių programų (specific programmes). ESPRIT glaudžiai susijusi su kitomis specialiosiomis programomis, ypač su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonės bei medžiagų technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos taikymas).
ESPRIT yra vadinamoji nenutrūkstama darbo programa, kuri kasmet po išsamių konsultacijų taisoma, nurodant, kokias užduotis reikia įvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos žurnale (Official Journal of the European Communities) skelbiami pranešimai, kviečiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus dėl nurodytų užduočių. Pasiūlymai įvertinami ir atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoninių MP projektų keliamas reikalavimas, kad į projektus būtų įtrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo įstaigos bent iš dviejų Europos Sąjungos šalių.Tačiau ir kitų šalių organizacijos turi daug galimybių dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad į programą įsitrauktų mokslininkai iš Vidurio ir Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono bei naujų nepriklausomų valstybių iš buvusios Tarybų Sąjungos.
Kokias sritis apima ESPRITESPRIT pagrindinį dėmesį skiria aštuonioms tarpusavyje susijusioms tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas - užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikytas potencialas, būtinas pramonei atnaujinti. Ši sritis atvira naujoms idėjoms ir žmonėms, reaguojantiems į pramonės poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kurių priklausys rinkos ateitis.
2) Programinės įrangos technologijų (Software technologies) tikslas - išlaikyti stiprią, kokybišką bazę bei pagrindines technologijas visuose Europos ūkio sektoriuose, kurių svarbų komponentą sudaro programinės įrangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemėms (Technologies for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos plėtra ir panaudojimu, įrengimais, medžiagomis bei procesais, naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninėmis projektavimo priemonėmis ir tokiomis periferinėmis posistemėmis, kaip duomenų įsiminimas bei atvaizdavimas.
4) Daugialypės aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti technologijas ir priemones, padedančias daugialypės aplinkos vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinėmis grupėmis" (focused clusters). Tai projektai bei papildomos priemonės, derinamos taip, kad būtų pasiekti tam tikri mokslinių tyrimų bei pramoniniai tikslai:
1) Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva (Open Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad būtų pripažinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir skatinamas jų naudojimas visame pasaulyje.
2) Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai (High-Performance Computing and Networking). Lygiagrečių sistemų naudojimas manipuliuoti didelės apimties duomenimis bei vaizdu.
3) Verslo operacijų technologijos (Technologies for Business Processes). Įmonės keičiamos bei pertvarkomos taip, kad būtų galima geriausiai naudotis informacinėmis technologijomis.
4) Integravimas į gamybą (Integration in Manufacturing). Didinamas Europos apdirbamosios pramonės pajėgumas, kuris leistų pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktūra.
1 lentelė ESPRIT skaičiais (programos biudžetas)
Technologinė sritismln. ECUTechnologijos, skirtos komponentėms bei posistemėms509Programinės įrangos technologijos285Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai265Integravimas į gamybą244Ilgalaikiai tyrimai203Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva183Verslo operacijų technologijos183Daugialypės aplinkos (multimedia) sistemos163ESPRIT programos biudetas 1994-1998 m. i viso2035
Kaip ESPRIT skatina technologijų perdavimą ir diegimąDidelė programos dalis priemonės, skirtos ryšiams tarp naudotojų ir tiekėjų didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti produktų ir procesų patekimą į rinką. Dabartinėje programoje šioms papildomoms priemonėms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomųjų pritaikymų (trial applications) ir tikslinių priemonių (leveraging actions) uždavinys - skatinti naudotojo ir tiekėjo bendradarbiavimą. Bandomieji pritaikymai skirti naujausių technologijų tinkamumui nustatyti. Tikslinės priemonės palengvina naujų programinės įrangos technologijų diegimą ir tokiu būdu papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemonės skirtos kuo plačiau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesnį pramonės konkurentingumą diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis techninėmis paslaugomis, o FUSE remia pramonės ir ypač mažas įmones, kurioms reikia įdiegti naują elektroniką į jau esamas gamybos linijas. Priemonės, skirtos informacinės technologijos vaidmens ir indėlio į verslą bei pramonę suvokimui gerint (awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant mikroprocesorių sistemas (microprocessor systems) ir didelio našumo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking). European Multimedia Support Networks tinklo sukūrimo tikslai yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms, gaminančioms daugialypės aplinkos sistemas, daugialypės aplinkos turinį ir/ar pritaikymą daugialypėje aplinkoje. Programinės įrangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programinės įrangos plėtojimo proceso tobulinimą pramonėje, diegiant pagrįstus ir išbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir procesus tam, kad padidėtų našumas, pagerėtų kokybė. Geriausios praktikos tikslas - skatinti mažas įmones didinti našumą pažangių informacinių technologijų dėka. Geriausios verslo patirties tinklų (Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau esančiose organizacijose, kurie rinktų ir platintų atitinkamą informaciją. Mokymo programų, skirtų IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas, susijęs su technologijų perdavimu, jas taikančių asmenų bei vartotojų mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of Excellence) jungia pramonę, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologijų perdavimo galimybėmis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka išsamią informaciją apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. Įmonės ir verslininkai galės naudotis PROSOMA rezultatais, ieškoti pagal didelę temų įvairovę ir susipažinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatų savininkai (filmai, piešiniai, animacijos, interviu, produktų demonstravimas bei išsami informacija pasiteirauti). Kitos technologijų perdavimo priemonės susijusios su dalykinių seminarų organizavimu, inovacijų perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant naujovių kūrėjai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoninių vizitų (industrial visits) programas, priemones, kurių tikslas - sudaryti mažosioms
įmonėms galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis.
Kaip ESPRIT gauna informaciją apie pramonės poreikiusKadangi ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria pramonės reikalavimams, darbo programos sritys ir užduotys privalo būti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykių palaikymu su informacinių technologijų naudotojais ir tiekėjais. Tai daroma įvairiais būdais, pasitelkiant:
a) patariamąsias pramonės kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas iš IT naudotojų pozicijų;
b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus;
d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (toki kaip FUSE);
f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym;
g) kvietimus teikti pasiūlymus, remiantis pramonės poreikiais;
h) šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, įtraukimą į programą, 5-10-ies metų trukmės scenarijų, kuriame būtų numatytas tam tikrų pramonės sektorių poreikis informacijos bei ryšių technologijoms. [5]
V. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos.
I pirmo žvilgsnio atrodo kad sukūrus inovaciją jos įdiegimas yra smulkmena. Tačiau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidžia sumažinti rizikos kainą, bendras išlaidas ir "laiką nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strateginę technologijų vadybą, tokie įrankiai, kaip inovacijų teorija, technologinės kreivės, technologijų pakeičiamumas, rinkos ir technologijų matricos turi būti naudojamos analizuojant situaciją, tačiau pas mus tai nauji ir mažai girdėti dalykai. Vienas iš pradinių etapų tam, kad suprastume komercinį inovacinį procesą, yra skirtumo tarp technologinės inovacijos ir komercinės inovacijos suvokimas. Technologinė inovacija gali būti apibrėžta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu požiūriu yra technologinis pakeitimas verslo požiūriu. Inovacija verslo požiūriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri įgauna komercinę vertę ir sukuria pajamas. Toliau kalbėsime apie inovaciją iš verslo pozicijų, akcentuodami procesą, susietą su potencialiai stambiomis inovacijomis.
1 pav. Mikrosistemų technologijų inovacinio proceso modelis.
Tokios inovacijos gali būti naujos visa apimančios technologijos, kurios iš esmės pakeičia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus žymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacijų, tolygiai gerinančių rinkoje esančius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybinės ekonomikos vystymo strategijos dalis.
Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas naujų, potencialiai stambių inovacijų, tokių kaip mikrosistemų technologijos, inovacijos proceso modelis. Mikrosistemų technologijos - viena iš informacinių inovacijų sričių. Tam, kad geriau būtų suprantamas perėjimas nuo technologinių pakeitimų prie komercinės inovacijos, pasinaudosime inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]
Modelis pateikia keturių pagrindinių inovacinį procesą lemiančių veiksnių vaizdą:
1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esamą specialios technologijos padėtį ir egzistuojantį gamybinį procesą, kuris gali būti panaudotas inovacijai realizuoti. Dažniausiai inovacijos "įšokuoja" į rinką, naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemų technologijų atveju tai žymia dalimi gali būti integrinių schemų technologijos. Tai sumažina technologinę naujo produkto gamybos kainą bei riziką.
2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apačioje. Rinkos poreikis gali būti- valstybės interesai gamybai, valstybei priklausančių sferų reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip pat komercinis rinkos poreikis arba neužpildyta rinkos niša.
3) Firmos vidinė struktūra, iš vienos pusės, priešinasi inovacijai, bet, iš kitos pusės, siekdama strateginių tikslų, jų ieško. Ir tai gali būti vienas iš svarbiausių inovacinio proceso sėkmę lemiančių veiksnių.
Dėl gana sudėtingos ir chaotiškos firmos inovacinės struktūros analizuoti inovacinį procesą firmoje yra gana sudėtinga. Ir kuo inovacija yra radikalesnė bei turi didesnę komercinę vertę, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio pasipriešinimo ir ilgiau trunka.
Tačiau yra du dominuojantys tokių naujų ir radikalių technologijų, kaip mikrosistemų technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda didžiulį efektą inovacijos procesui. Tai išorinis - efektyvios vyriausybinės politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pobūdis, kuris gali būti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Šie du veiksniai gali labai smarkiai sumažinti firmos inovacinio proceso riziką. Aktyvi vyriausybės politika - finansiškai remti atrinktus projektus - smarkiai sumažina firmos riziką ir stimuliuoja inovacinių produktų diegimą. "Superproduktas-lyderis" dažniausiai nugali vidines firmos kliūtis inovacijai ir komercializuojamas. Tačiau, savo ruožtu, netinkamai atliekama vyriausybės finansuojamų produktų ekspertizė atneša nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazės tolimesniam ekonomikos augimui. Vyriausybės finansuojami taikomieji tyrimai turi būti atrinkti taip, kad tyrimų rezultatais galėtų pasinaudoti platūs visuomenės sluoksniai ir stimuliuotų inovacijų augimą.
"Produkto lyderio" pavyzdys gali būti pagreičio jutiklis, kuris labai greitai buvo įdiegtas automobilių pramonėje apsaugoti vairuotoją smūgio metu, išpučiant prieš jį pagalvę. Iš esmės tai stimuliavo automobilių gamybos technologijos šuolį.
Radikalių produktų inovacinis procesas tęsiasi ilgai: nailono pluoštui įdiegti reikėjo 11 metų, kserografijai- 13 metų, bevieliui telefonui- 8 metų.
Inovatorius pačioje inovacinio proceso pradžioje turi gerai suvokti ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialų poreikį. Vykstant inovaciniam procesui, ir idėjai virstant prototipu, techniniai projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, tačiau sėkmingas inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jėgos daro stiprią įtaką, ypač kai inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos fazę. Tai fazės, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produktą rinkos poreikiams. Šiame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusių firmoje yra kritinis. Daug gerų idėjų miršta šiame etape.
Kita jėga, kuri įtakoja inovacinį procesą, yra rinkos poreikis. Rinkos poreikis sukuria jėgas, kurios savo poreikiu traukdamos į rinką naujus produktus, skatina jų kūrimą. Rinkos poreikio įtaka inovaciniam (verslo prasme) procesui dažnai yra lemiama ir svarbesnė už naujo produkto technologinį potencialą. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreikį pačiuose
įvairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistemų technologijų produktams gali būti suskirstyti į tris sritis -vyriausybės, gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Šiuo atveju vyriausybė užsako ir perka produktus iš juos kuriančių firmų. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybės funkcija. Derinantis prie Europos standartų gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei priimant atitinkamus įstatymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys naujų mikrosistemų technologijų produktų, pvz. darbo vietos oro kokybės analizatorių ir t. t. Vyriausybė turėtų stimuliuoti vietinių firmų inovacinę veiklą šiose srityse, siekdama užtikrinti vietinės pramonės ir užimtumo augimą vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo išvežimą į užsienį ir skatina nedarbą. Bendra mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.
2 pav. Mikrosistemų technologijų produktų rinkos augimo tendencija
Kyla natūralus klausimas: kodėl procesas nuo technologinio pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgasViena priežastis - firmų konservatyvumas ir nenoras keisti veikiantį technologinį procesą bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baimė priklauso nuo firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipažinusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi įtakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali būti orientuota į poziciją rinkoje arba į turimus resursus. Firmos, orientuotos į poziciją rinkoje, riziką mato kaip santykį tarp firmos technologinių galimybių ir galimybių įsigyti pranašumą rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug ką lemia žmogiškas veiksnys, todėl yra firmų pionierių, greitų pasekėjų, priešininkų ir tokių, kurios "kartu su visais". Tam, kad įvertintų galimą inovacinę riziką, firmos naudoja technologija/rinka matricą. Maža rizika reiškia, kad firma inovacinį produktą gali realizuoti tik praplėsdama savo tradicines technologijų galimybes ir užimdama žinomos rinkos segmentą. Naujas produktas ir naujos rinkos reiškia didesnę riziką, tačiau sykiu ir didesnį pelną sėkmės atveju.
Iš atliktos analizės darosi aišku, kad ir firmos, ir valstybės politika technologiniams pokyčiams finansuoti turėtų remtis orientacija į minimalią investicijos riziką. Tačiau, savo ruožtu, bendra pasaulinių technologijų keitimosi tendencija rodo, kad artėjame prie naujų radikalių inovacijų. Tai reiškia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atneš naujų radikalių inovacijų verslo prasme. Būtent, rinkoje ims dominuoti nauji informacinių technologijų produktai, multimedia komunikacijos, mokymo poreikis ir reikšmė bei su juo susijęs verslas. Matyt, sėkmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus pajėgios sumažinti produktų kainą bei užtikrinti išskirtinę kokybę. Tokiu būdu daugelis esamų produktų bus pakeisti, ir informacinės technologijos, matyt, bus viena iš tokių visa apimančių inovacijų. Nemažai technologijų raidos analitikų esamų ir būsimų naujų technologijų potencialą, remdamiesi istorine analize, vaizduoja S kreive:
3 pav. Mikrosistemų technologijų raidos kreivė (čia MST - mikrosistemų technologijos).
Palyginź 2 pav. pavaizduotas mikrosistemų technologijų dabartinę augimo kreivę su kreive 3 pav. drąsiai galime teigti, kad mikrosistemų technologijos, o kartu su jomis ir visa informacinių technologijų grupė (buvo nagrinėjama tik siaura informacinių technologijų dalis - mikrosistemų technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji dėsniai ir tendencijos galioja ir visai informacinių technologijų grupei) šiuo metu praeina tik vidurinį etapą. Vadinasi, ši sritis yra labai patraukli investuotojams.
Kompetencija pagrįsto strateginio planavimo esmė yra teisingai nustatyti, kuriame taške esame šiuo momentu. Todėl, jei firma ar vyriausybė finansuoja technologiją, kuri yra šios 4 pav. pavaizduotoje S kreivės pirmojoje dalyje, tai tikėtis greito sėkmingo investicijų grįžimo, realizuojant produktą rinkoje, vargu ar galima. Tai strateginė investicija, kuri sėkmingiausia yra kreivės kilimo pradžioje. Tačiau investuoti į technologiją, kuri yra S kreivės viršuje, reiškia investuoti, kada rinkoje jau įsitvirtinę konkurentai. Investicijos į technologijas, kurių S kreivė seniai pasiekė viršutinę ribą, yra investicijos į praeitį su garantija, kad investicijos negrįš. Tai dabar ir daro daugelis buvusių didžiųjų gamyklų, bandydamos plėsti senas technologijas, valstybei sėkmingai dalinant jiems lėšas. Rezultatai valstybės mastu bus aiškūs po kelerių metų, nors daug kas aišku jau dabar.
Pavyzdys iš pramonės istorijos: pasirodžius tranzistorių technologijai, kai kurie vakuuminių lempų gamintojai investavo pinigus į vakuuminių lempų tobulinimą, nesuvokdami artėjančios naujos eros ir sąlyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo į puslaidininkių technologiją, užėmė rinkos lyderių pozicijas. Šiandien technologiniai pokyčiai yra dar spartesni. Ir nežiūrint sėkmingo vakuuminių kineskopų ir su jais susijusio verslo, vargu ar būtų tikslinga firmos strategiją grįsti vakuumine technologija. Greičiausiai jas pakeis šaltų katodų matricų arba skystų kristalų ekranai. Taigi Lietuvos kineskopų bei atlenkimo sistemų gamintojai, matyt, gyvena savo saulėlydį.
Iš S kreivės analizės matyti kad šiandien investavimas į informacines technologijas yra labai daug žadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos ryšys, bet firmos perspektyva, ko firmos galėtų tikėtis iš valstybės, esant greitiems technologiniams pokyčiams. Firmos sėkmę inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strateginė orientacija. Firmos turi planuoti sėkmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovacijų jėga, ir firma turi pati kurti kitų inovacijų galimybę. Ir technologinė pažanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybės politikos dėka. Žinoma, firmos turi naudotis Vyriausybės teikiamomis galimybėmis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar technologijoms naujų galimybių rinkoje. Savo ruožtu naujoms technologijoms vystantis spartės ir konkurencija tarp inovacinių produktų. Kuri technologija jos viduje bus sėkmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti.
Apibendrinant technologinių pokyčių ir inovacijų problemą, reikia pasakyti, kad ir valstybė turi turėti savo technologinę - inovacinę strategiją, nes tai yra valstybės, kaip ir firmos, išgyvenimo rinkos sąlygomis arba bankroto problema. Kokį inovacinį savo, kaip valstybės, produktą Lietuva ruošiasi pateikti negailestingos globalinės konkurencijos sąlygomis tarptautinei XXI amžiaus rinkaiIr ar gali valstybė, kaip ir firma, sėkmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginių tikslų. Valstybė, kaip ir firma, negali būti konkurentiška visose srityse. Laikas būtų kvalifikuotai
įvertinti technologinį valstybės potencialą, apsibrėžti prioritetines inovacijų kryptis ir bent tas lėšas, kurias Lietuva pajėgi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti į tai, kas potencialiai gali duoti naudą. Tačiau tam reikalinga kompetencija pagrįstas valstybės valdymas ir tam tinkami žmonės. 4 pav. S kreivės pradžios ar dar ankstesnių technologijų kūrėjai nesukurs gaminių, kurie bus konkurentiški, artėjant į S kreivės viršutinę dalį. Tačiau valstybės politika turi būti visose srityse (mokslo, švietimo, ekonomikoje) orientuota į tai, kad sudarytų tam prioritetines sąlygas. Dabartinė Lietuvos mokslo, švietimo, pramonės finansavimo sistema akivaizdžiai orientuota į S kreivės pradžios žmonių ir technologijų finansavimą. Tai nėra investicijos į ateitį, bet ateities pravalgymas.
VI. Ivados
Kaip paminėta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir nušviesti bendras vystymosi tendencijas ioje srityje.
Atliekant visų pirma Europos Sąjungos šiuo klausimu paruoštų dokumentų analizę išryškėjo keletas esminių šių dokumentų trūkumų:
1) Pats didžiausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrečios informacijos, medžiagos, neturinčios aiškaus tikslo, o tik abstraktūs samprotavimai šia kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentų gausa yra viena iš skaudžiausių greito inovacijų įdiegimo problemų (tą pripažįsta ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkrečių pastangų stengiantis tai išspręsti.
2) Šis trūkumas siejasi su pirmuoju - tai daug iš esmės tą patį dalyką nagrinėjančių, tačiau skirtinguose lygiuose institucijų ir silpnas jų tarpusavio darbo koordinavimas.
3) Nors ir remiamasi nuorodomis į kitus dokumentus, tačiau nuorodų sistema per daug sudėtinga, ko pasekmėje pasimeta pagrindinė dokumento esmė ir tikslas, kuris siekiamas jį išleidžiant, nėra įvykdomas.
Žinoma, šio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizės, tačiau tiesiog norisi pareikšti savo nuomonę.
Informacinių inovacijų įdiegimo aspektai, būdai, problemos šiame darbe atskleisti gana plačiai ir panagrinėti įvairiais lygiais. Pažymėtina, kad kuo žemesniu lygiu atliekama inovacijų analizė - tuo ši analizė tampa konkretesnė, daugiau siejasi su praktika. Malonu pažymėti, kad tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autorių. Nors kol kas tai tik pirmieji žingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizės, atliekama vyriausybės politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsižvelgus į ją manau duotų labai apčiuopiamų ir naudingų rezultatų. Ypač tai svarbu šio darbo objekto - informacinių inovacijų srityje, kurios, kaip jau buvo minėta aukščiau darbe, šiuo metu praeina savo didžiausio intensyvumo etapą ir yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint šiuo klausimu aiškios valstybinės politikos (tai, deja dabar ir yra, ką galiu konstatuoti ir iš savo praktinio darbo šioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neišnaudos labai aiškių ir patrauklių galimybių gerinant bendrą gyvenimo lygį respublikoje.
VII. Literatūros sąrašas
1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
2. V.Snitka Pažangių technologijų inovacinis procesas ir komercializacija, Inovacijų apžvalga Nr. 5-6, 1997 balandis-rugsėjis
3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996
4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993
5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranešimas, III GD (Pramonė), Europos komisija, 1994
VIII
Šąēģåš: 44 Kb
Ēąźą÷åź:0
Īņēūāīā:2
Ńźą÷ąņü 
ĄāņīšĢķåķčå
   DennisFlus 2015-06-30monster high lėlės vaiduokliu vidurine vandala

Žaislų internetinė parduotuvė Funtastik Lietuvoje siÅ«lo didžiulÄÆ vaikiÅ”kų prekių pasirinkimą skirtingo amžiaus vaikams. MÅ«sų plačiame asortimente yra dauguma populiariausių žaislų, pradedant nuo plataus asortimento lėlių ir baigiant stalo žaidimais vyresnio amžiaus vaikams. prekių kainos mÅ«sų internetinėje parduotuvėje yra prieinamos visiems pirkėjų lygiams. MÅ«sų žaislų aukÅ”ta kokybė atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Žaislai mÅ«sų internetinėje parduotuvėje turi sertifikatus. MÅ«sų parduotuvės daro skirtingas nuolaidas mÅ«sų pastoviems pirkėjams, siÅ«lo ÄÆvairius bonusus, bei pastoviai tobulina lojalumo programą. Jeigu norite pasirinkti bet kurÄÆ Å¾aislą, reikia užeiti ÄÆ mÅ«sų žaislų katalogą ir iÅ”sirinkti reikiamą žaislą jÅ«sų vaikui. IÅ”sirinkti prekę labai parasta, kaip ir padaryti patÄÆ užsakymą. Apmokėjimas visų prekių atliekamas Eurais. IÅ”kilus problemoms reikia kreiptis ÄÆ aptarnavimo skyrių internetinėje parduotuvėje. MÅ«sų konsultantai atsakys ÄÆ visus jÅ«sų klausimus. Nupirktų prekių pristatymas Lietuvoje atliekamas maksimaliai per trumpą laiką.
   SamuelSi 2015-06-18chou chou lėlė

Musu parduotuve vaiku zaislai Funtastik. Lietuvoje siulo didelis pasirinkimas zaislu vaikams ivairios amziaus. Musu parduotuve yra beveik visi labiausiai aktualijos zaislai vaikams, pradedant nuo ivairiu leles ir konstruktoriai ir mokymo PC vaiku vyresnio amziaus.
Āąųå čģ’
Źīģģåķņąščé
 Šåźīģåķäóž
 Ķåéņšąėüķūé
 Ķå šåźīģåķäóž
Ńąģūå ļīļóė’šķūå čē šąēäåėą Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī
Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī >> Ļšīįėåģč šīēāčņźó ģąėčõ ļ³äļščŗģńņā ā Óźšąæķ³70 Kb
ńźą÷ąņü
×čņąņü ļīėķīńņüž
Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī >> Ģąėīå ļšåäļščķčģąņåėüńņāī147 Kb
ńźą÷ąņü
×čņąņü ļīėķīńņüž
Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī >> Ļīķ’ņčå č ļščēķąźč ģąėūõ ļšåäļšč’ņčé67 Kb
ńźą÷ąņü
×čņąņü ļīėķīńņüž
Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī >> Żźīķīģč÷åńźīå īįīńķīāąķčå īšćąķčēąöčč ńįīšī÷ķīćī öåõą110 Kb
ńźą÷ąņü
×čņąņü ļīėķīńņüž
Šåōåšąņū >> Żźīķīģčźą >> Ļšåäļščķčģąņåėüńņāī >> Ņčļč÷ķūå įėąķźč äīćīāīšīā148 Kb
ńźą÷ąņü
×čņąņü ļīėķīńņüž